Tėvelių mokyklėlė

Vaiko požiūris į maistą ir pagrindiniai mitybos polinkiai susiklosto pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikai, kurie nepakankamai pavalgo arba yra netinkamai maitinami, būna mažesni, dažniau serga, prasčiau mokosi. Dėl netinkamos mitybos per pastaruosius metus padaugėjo ir antsvorio bei nutukimo tarp vaikų atvejų, o tai taip pat sukelia daugybę grėsmingų ligų.

Ką tuomet daryti?

  • Nesėskite su vaiku prie stalo, turėdami tik tą vienintelį tikslą – pamaitinti jį, nežiūrint į nieką.
  • Neverskite vaiko valgyti, jei jis nenori, ir nereikalaukite, kad suvalgytų viską, kas yra lėkštėje.
  • Neleiskite vaikui valgyti žiūrint televizorių.
  • Prie naujo maisto mažylį pratinkite kantriai.
  • Leiskite vaikui valgyti tiek, kiek jis nori.
  • Užkandžiavimas turėtų būti apgalvotas, geriausiai tam tinka vaisiai arba jogurtas.
  • Pasistenkite, kad vaikas laikytųsi mitybos režimo: tris kartus pagrindiniai valgiai ir du kartus – užkandžiai.
  • Ugdykite vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui.
  • Venkite vaikui į ikimokyklinio ugdymo įstaigą dėti saldumynų užkandžiams ar kitiems vaikams pavaišinti.
  • Kartais gaminkite kartu su vaiku, sugalvokite patiekalams įdomius pavadinimus.

Taigi, norėdami užauginti sveiką ir laimingą vaiką, tėvai turėtų stengtis suformuoti kuo teisingesnius jo mitybos įpročius nuo mažų dienų.

Patarimai kaip sveikai maitintis:

  • Valgykite įvairų maistą;
  • Valgykite daug maisto produktų, kuriuose yra sudėtinių angliavandenių;
  • Kuo daugiau valgykite daržovių ir vaisių;
  • Išlaikykite tinkamą kūno svorį ir jūs puikiai jausitės;
  • Valgykite saikingai – mažinkite vieno ar kito produkto kiekį, bet neatsisakykite jo visiškai;
  • Valgykite reguliariai;
  • Gerkite daug skysčių;
  • Daugiau judėkite;
  • Pradėkite nedelsdami! Imkitės permainų palaipsniui.
  • Atminkite, nėra „gerų“ ar „blogų“ maisto produktų.
  • Žinokite, sveika mityba padės jums išlaikyti normalų kūno svorį.

Vaikams maitintis rekomenduojami maisto produktai:

1.     Daržovės, bulvės, vaisiai,, uogos ir jų patiekalai;

2.     Sultys, pageidautina šviežiai spaustos (išskyrus citrininių vaisių ir vynuogių);

3.     Grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai);

4.     Nemalta liesa mėsa, liesos mėsos produktai;

5.     Žuvis ir jos produktai;

6.     Aliejus;

7.     Kiaušiniai;

8.     Geriamasis negazuotas vanduo.

Būkime ir likime sveiki!

Kuršėnų l/d “Nykštukas” dietistė Irina Stupak

 

 

Jūsų vaikas tai gėlė, kuri puošia šeimą. Šiai gėlei reikia daug dėmesio  didelės meilės. Mes Jums padėsim auklėti, ugdyti, globoti Jūsų šeimos gėlę.

Išsiskyrimas su mama – svarbiausias vaiko psichiką veikiantis faktorius, todėl pirmosiomis dienomis nepalikite vaiko visai dienai, nes tai traumuos, jis išgyvens stresą, verks, blaškysis, neteks apetito, prasčiau miegos, gali vystytis psichosomatinio pobūdžio ligos.

Naujoje aplinkoje, pirmas dvi savaites po truputi vyks jo adaptacija, todėl šiuo metu nepalikite vaiko visai dienai.

Pradžioje – keletą dienų iki pietų, po to kaskart vis ilgiau. Adaptacinis periodas neturi trukti pernelyg ilgai. Jei vaikas keletą mėnesių lankys lopšelį tik po pusę dienos, vėliau, paliktas visai dienai, protestuos.

Vaikas pirmą kartą atvestas į lopšelį verkia, prašosi į namus. Jeigu jūs apsisprendėte vaiką leisti į lopšelį – turite būti ryžtingi.

Jeigu Jūs atvedę vaiką, ilgai stoviniuosite, lūkuriuosite, glostysite, vaikas pajus, kad Jūs nesate užtikrinti, kad čia vaikui bus gerai. Jūs turite vaiką pastiprinti: „čia saugu, tau bus gerai, pasižiūrėk, kiek čia žaislų, draugų“ ir ilgai nelaukus išeiti.

Nedarykite klaidos dvi dienas vedant, trečią dieną nusprendžiate palikti namuose. Kitą dieną vedant ir vėl paliekant namuose, adaptacija sutrikdoma. Vaikas nesupras, kada jis turi eiti į lopšelį, kada ne. Namai vaikui mielesni, jis nenori eiti į lopšelį, adaptacinis laikotarpis prasideda iš naujo.

 

Prieš vedant vaiką į lopšelį pratinkite

  • Savarankiškai plautis rankas.
  • Valgyti.
  • Naudotis stalo įrankiais.
  • Gerti iš puoduko.
  • Naudotis tualetu (jokių sauskelnių).
  • Žaisti su vaikais, kad nebūtų atsiskyręs ir baikštus.
  • Skatinti vaiko pasitikėjimą savimi – nedarykite už vaiką tai, ką jis gali padaryti pats.
  • Laikykitės vaikui duoto žodžio, susitarimo.
  • Leiskite atnešti mylimą žaislą.
  • Bendraukite su auklėtoja, jos padėjėja-tapkite partneriais.
  • Derinkite vaiko auklėjimą namuose su auklėjimu lopšelyje.
  • Laikykitės bendrų susitarimų.
  • Pratinkite prie grupės režimo.
  • Skirkite vaikui „kokybišką“ dėmesį vakarais, savaitgaliais per atostogas. 

       

Atmintinę parengė ankstyvojo amžiaus vyr. auklėtoja V. Barauskienė

Kūno kultūra

Atsižvelgiant į vaiko fizinę sveikatą, Šiaulių r. Kuršėnų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ sudaromos sąlygos ugdytis fizines kūno galias ir judesio kultūrą: gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais judėti, mokytis taisyklingai kvėpuoti. Kartu su auklėtoja  vaikai daro rytinę mankštą.  Kūno kultūros užsiėmimų metu vaikai aktyviai tenkina savo judėjimo poreikį: eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja, vartosi, išmoksta  atlikti sportinius judesius: mesti, pagauti, spirti, atmušti kamuolį ar šokinėjantį daiktą, keisti kryptį, tempą, greitį, jėgą, išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat  susipažįsta ir atlieka įvairius pratimus bei žaidimus su priemonėmis: kamuoliais, lazdelėmis, šokdynėmis, juostelėmis, lankais ir kt. Lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ žaidžia supaprastintus ir ikimokyklinukams pritaikytus sportinius žaidimus (futbolą, krepšinį, ledo ritulio imitacinį žaidimą lauke), varžosi su draugais sportinėse estafetėse.  Užsiėmimų metu susipažįsta su įvairia fizine veikla, turimo sportinio inventoriaus įvairovė skatina vaiko nuolatinį susidomėjimą ir norą aktyviai judėti. Lopšelis-darželis „Nykštukas“ dalyvauja miesto bei tarptautiniuose sporto ir Sveikatinimo projektuose, kurie suteikia vaikams galimybę iš arčiau susipažinti su įvairiomis sporto šakomis, vystyti socialinius įgūdžius.

Skaityti toliau

Adaptacija šiandien bene vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo tenka susidurti daugeliui. Vaikučiams ir jų tėveliams, tai didelis ir nelengvas uždavinys. Mažo žmogiuko gyvenimas pasikeičia. Sėkmingas ar nesėkmingas prisitaikymas gali lemti ugdymo rezultatus, tai, kaip toliau klostysis vaikų santykiai su aplinka. Patekę į naują aplinką vaikai patiria stresą ir elgiasi įvairiai – vieni būna įsitempę, dirglūs, apatiški, kiti agresyvūs, judrūs, vieni chaotiškai bėgioja po patalpas, mėto daiktus, kiti susigūžia ir slepiasi kamputyje.

 

Skaityti toliau

Dvejų metų mažylį jau galima supažindinti su plastilinu. Lipdyti – ne tik smagus kūrybinis darbas, bet ir puiki mažylio pirščiukų bei vaizduotės treniruotė.

Skaityti toliau

Tėvų požiūris į vaiko kalbą ir kalbėjimą, jų lūkesčiai

Tėvai džiaugiasi bei didžiuojasi pirmaisiais vaiko žodžiais, sakiniais, gebėjimu laisvai reikšti mintis, stebėdamiesi greita vaiko kalbos raida. Jei vaiko kalba neatitinka tėvų lūkesčių, jie jaudinasi dėl tariamo kalbos vėlavimo. Tėvų nerimą sustiprina tai, kad leisdami atžalą į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, pastebi, kad kiti vaikai kalba geriau nei jų mažylis.

Skaityti toliau

Bendravimas – įgimtas žmogaus poreikis. Su nekantrumu laukiame pirmosios savo mažylio šypsenos, pirmųjų žingsnelių, pirmo ištarto žodžio. Ir apima nerimas – kai jis vis tyli. Stebime, lyginame su kitais mažyliais. Tačiau kiekvieno vaiko kalbos vystymosi tempai labai skiriasi. Pirmieji kalbos mokytojai yra tėveliai. Kalbos mokymasis prasideda žymiai anksčiau, nei vaikas ištaria pirmuosius žodžius. Kalbėti su vaiku reikia nuolat, nuo gimimo, įvardyti viską, ką veikiame, su kuo žaidžiame. Svarbu aiškiai tarti kiekvieną žodį. Vaikas turi girdėti taisyklingą kalbą, nes jis išmoksta kalbėti pamėgdžiodamas.

Skaityti toliau