Kvėpavimo įtaka yra svarbi kalbos raiškai. Be kvėpavimo, oro mes negalėtume ištarti nei vieno garso… Iškvėpimo metu susidaro balsas ir artikuliuojami garsai. Nuo kvėpavimo priklauso ir balso kokybė: aiškumas, skambumas, tonas – nuo to kiek įkvėpsime, kiek iškvėpsime ir kaip paskirstysime kvėpavimo jėgą, norėdami išgauti tam tikrą garsą. Išlavintas kalbinis kvėpavimas padeda vaikui išmokti kalbėti ramiai, tolygiai, greičiau išmokti tarti garsus.

Mokslininkai nustatė, kad mūsų civilizuotame pasaulyje taisyklingai kvėpuoja tik kūdikiai. Kai jie kvėpuoja – kilnojasi pilvukai. Augdami vaikai patiria stresų, įvairių baimių, todėl jų kvėpavimas greitėja, tampa negilus. Stebimi atvejai, kai vaikai kalba ne iškvėpdami, o įkvėpdami. Dėl to nukenčia balso kokybė: aiškumas, skambumas.

Kalbinis kvėpavimas skiriasi nuo įprastinio fiziologinio, kurio metu įkvėpimas ir iškvėpimas trunka vienodai. Kalbant įkvėpimas turi būti trumpas ir gilus, o iškvėpimas daug ilgesnis. Taisyklingas kvėpavimas stiprina sveikatą: deguonies geriau prisotintas kraujas išnešioja jį po visą organizmą, gerėja įvairių organų, taip pat ir smegenų, veikla. Toks kvėpavimas dar vadinamas diafragminiu. Tai kvėpavimas pilvu, kai iškvėpimas yra ilgesnis už įkvėpimą. Pirma taisyklingo, pilno kvėpavimo sąlyga – kvėpavimas per nosį. Kalbos aiškumas, sklandumas priklauso nuo to, kiek vaikas įkvėps, kiek iškvėps ir kaip paskirstys kvėpavimo jėgą.

Tad suvokdami kalbinio kvėpavimo svarbą rekomenduojame:

• Pūsti muilo burbulus;
• Žaisti „Kvapų terapiją“ uodžiant įvairius kvapus;
• Plukdyti popierinius laivelius juos pučiant;
• Žaisti „Mini futboliuką“ stalo teniso kamuoliuką pučiant į duobutę;
• Nupūsti nuo aukštų paviršių lengvus daiktus;
• Pūsti balionus;
• Sukelti „pūgą“ stiklainyje per šiaudelį pučiant dirbtinį sniegą;
• „Užvirinti“ vandenį puodelyje pučiant orą per šiaudelį, kad burbuliuotų;
• Pučiant ore išlaikyti plunksną, kad kuo ilgiau nenusileistų ant žemės;
• Suorganizuoti vatos gumuliukų lenktynes „Kas greičiau nupūs“;
• Kurti menines kompozicijas su dažais, pučiant juos su šiaudeliu ant popieriaus lapo ar stiklo;
• Su suaugusiųjų priežiūra užpūsti kuo daugiau gimtadienio žvakučių;
• Teisėjauti rungtynėse pučiant švilpuką;
• Pauostyti kuo daugiau gėlių;
• Pasidaryti kuo daugiau putų vonioje pučiant su šiaudeliu muiliną vandenį;
• Aušinti sriubytę ar arbatą lėtai pučiant;
• Sušildyti rankeles kvepiant šiltą orą į delnus;
• Groti dūdele ar lūpine armonikėle;
• Pūsti į vėliavėlę, kad ji plazdėtų ar vėjo malūnėlį, kad jis suktųsi;

Svarbiausia pūsti saikingai ir atsakingai, kad galvelė neapsisuktų!

Parengė logopedė Viktorija Dumskienė

Šaltiniai:

1. Garšvienė, A., Ivoškuvienė R. (1993). Šiauliai.
2. Denikytė, S. (2018). Taisyklingo kalbinio kvėpavimo formavimas žaidžiant. Prieiga internetu: https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/dalijames-patirtimi/taisyklingo-kvepavimo-igudziu-formavimas-zaidziant/25477
3. Repšienė J. (2021). Kaip lavinti kalbinį kvėpavimą? Prieiga internetu: https://www.logopedinis.lt/patarimai/kaip-lavinti-kalbini-kvepavima.