Naujienos

KALBĖJIMO IR KALBOS SUTRIKIMAI

  1. Kalbėjimo sutrikimai – tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai.

1.1. Fonetiniai sutrikimai – garsų tarimo sutrikimai, kai girdimasis suvokimas yra pakankamai išlavėjęs. Galimi šio pogrupio sutrikimai: fonetinė artikuliacinė dislalija, dizartrija (hipotoninė, hipertoninė);

1.2. Sklandaus kalbėjimo sutrikimai – tai įvairūs kalbos tempo ir ritmo sutrikimai, dėl kurių sutrikdyta kalbinė motorika, bendravimas, vyksta asmenybiniai pokyčiai;

1.3. Balso sutrikimai – tai visiškas ar dalinis fonacijos sutrikimas dėl anatominių ar funkcinių balso aparato pasikeitimų;

  1. Kalbos sutrikimai – tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai asmuo turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo, bei rašytinės kalbos sutrikimai kaip sakytinės kalbos sutrikimų pasekmė.

2.1. Fonologiniai sutrikimai – garsų tarimo trūkumai, kai sutrikęs girdimasis suvokimas ar nesusiformavę garsų artikuliavimo vaizdiniai. Galimi šio pogrupio sutrikimai: foneminė akustinė dislalija, foneminė artikuliacinė dislalija, dizartrija (hipotoninė, hipertoninė);

2.2. Kalbos neišsivystymas – visos kalbos sistemos – fonetikos, leksikos, gramatikos, rišliosios kalbos – sutrikimas (žymus, vidutinis, nežymus);

2.3. Kalbos netekimas – visiškas ar dalinis gebėjimo kalbėti ar/ir suprasti kalbą praradimas. Galimi šio pogrupio sutrikimai: totalinė, sensorinė, akustinė neminė, semantinė, dinaminė afazija.

 

Pradėdamas lankyti mokyklą, vaikas turi gerai suprasti kasdieninę kalbą, taisyklingai tarti garsus ir sudarinėti frazes. Gerai išlavėjusi žodinė kalba yra svarbiausia sėkmingo rašomosios kalbos išmokimo sąlyga. Tuo tarpu sutrikusi kalbos raida neišvengiamai daro įtaką mokinio mokymuisi mokykloje.

Svarbu nepavėluoti ir pozityviai reaguoti į vaiko pedagogų rekomendacijas, pasiūlymus kreiptis į specialistus. Tačiau švietimo pagalba pati efektyviausia tęsiant ugdymą(si) namuose.

Dažnai tėveliams kyla klausimas, kaip padėti vaikui įveikti kalbėjimo ir kalbos sutrikimus namuose?

Pateikiame keletą paprastų, bet efektyvių patarimų:

  • Kalbėkite su vaiku kai žaidžiate gražia, taisyklinga kalba.
  • Dainuokite kartu ir ypač tas dainas, kurios turi vaizduojamųjų elementų.
  • Leiskite vaikui klausytis jo ausiai neįprastų garsų (lėktuvo skridimo, automobilio signalo pypsėjimo ir pan.).
  • Gausinkite vaiko žodyną prašydami pasirinkti (tegul paaiškina kodėl norėtų vieno ar kito daikto).
  • Kalbėkite apie reiškinius tuo metu, kai jie vyksta.
  • Klausykitės vaiko atidžiai, leiskite jam užbaigti savo mintį.
  • Jei vaikas pasako neteisingai, ištaisykite, bet jokiu būdu neverskite jo pakartoti.
  • Drauge su vaiku lipdykite, spalvinkite, karpykite, konstruokite (dirbant pirštukais sparčiau vystosi kalba).
  • Padėkite vaikui lavinti rankelę rašant raides, skaičius, braižant linijas, figūras.
  • Skiemenuokite žodžius, skaičiuokite, kiek žodyje yra skiemenų.
  • Įvardinkite žodžių pirmus garsus; ieškokite pasirinkto garso (pvz.: Š) žodžiuose, kur jis „pasislėpęs“ (žodžio pradžioje (ŠAKA), žodžio viduryje (MAŠINA), ar žodžio gale (AŠ).
  • Kartu su vaiku atlikite skaitymo užduotėles: junkite garsus į skiemenis, vaikščiodami lauke skaitykite parduotuvių, ženklų pavadinimus.
  • Kartu su vaiku eksperimentuokite, atlikite bandymus, tyrinėkite – eigą ir rezultatus aptarkite.
  • Skatinkite vaiką kuo dažniau mankštinti liežuvį: aplaižyti lūpas, nuvalyti dantukus, pakutenti gomurį, “pakleksėti” kaip arkliukui, pasiekti nosies galiuką, smakrą, žandus ir kt.
  • Kartu atlikite kvėpavimo pratimų (5 kartus pro nosį giliai įkvepiam, pro burną – iškvepiam ir pan.);
  • Nupirkite vaikui muilo burbulų – pūtimo pratimai labai svarbūs kalbiniam ugdymui.
  • Internete gausu „Smegenų mankštos“ video medžiagos. Pasimokykite atlikti šiuos pratimus kartu su vaiku.
  • Draugaukite, mylėkite, svajokite, kalbėkitės!

 

Parengė logopedė Viktorija Dumskienė

Šaltiniai:

  1. Logopedinės pagalbos centras (2021). Prieiga internetu: www.logopedaslps.lt
  2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas (2011). Valstybės žinios,: 93, 4428.
  3. Zambacevičienė, E. P. (2006). Vaiko psichologinis pažinimas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.