Tėvelių mokyklėlė

Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Ji turi būti visavertė, reguliari ir subalansuota.

Skaityti toliau

 

Vaikystė – tai metas, kada tikima stebuklais, kai žaisti yra natūralu, norisi daug judėti, svajoti ir dainuoti, valgyti be perstojo ledus ir tiesiog būti nerūpestingu. Koks nuostabus šis laikas! O jei šis laikas praleidžiamas drauge su tėveliais – jis neįkainojamas. Mes, pedagogai, turime užtikrinti kad visos vaiko veiklos būtų jam įdomios, tenkintų amžiaus poreikius ir padėtų atsiskleisti gabumams. Muzika, kaip priemonė, yra tokia visapusiška ir įdomi, jog galima pritaikyti įvairiausiose veiklose. Vaikai labai mėgsta dainuoti, muzikuoti elementariais instrumentais, šokti ir klausytis muzikos. Kuo kūrinėlis labiau pažįstamas ir išmoktas, tuo jis labiau mėgiamas. Ir pasaka, sekama kas vakarą ta pati – neatsibosta. Todėl, dainelė ar mėgstamas kūrinėlis galėtų tapti puikiu ritualu pradėti dieną, o gal palinkint labos nakties… Vaikutis jaučiasi ypatingas galėdamas pasidalinti tuo ką išmoko darželyje, o tą daryti kartu su tėveliais – ypatingas jausmas. Dainavimas kartu sujungia, suartina, leidžia pajausti akimirkos džiugesį. Galbūt, ta akimirka užstrigs galvelėje, kaip gražus vaikystės prisiminimas, visą gyvenimą.

Tėveliai, dainuokite kartu su vaikučiu, muzikuokite ir pajuskite kaip tai džiugina. Dirbant kartu buities darbą, ar žaisdami, galbūt keliaujant dviračiais, ar važiuodami mašinoje.

O kiek kartų mano šeimą gelbėjo visos žinomos dainelės keliaujant tolimu maršrutu! Turbūt daugeliui pažįstamas jausmas, kai važiuoti reikia tolokai, o vaikų kantrybė baigiasi dar prie namų. Pamenu, traukinuko “Tomo” dainelę esame dainavę gal 50 kartų iš eilės, ir tai buvo kur kas geriau nei verkimas.

Visi mokame vaikiškų dainelių, tereikia tik prisiminti: “Du gaideliai”; “Plaukė žąselė per ežerėlį”; “Tuku – tuku traukinys”; “Musė”; “Skrido uodas per girią” ir daugelį kitų, kokių tik sugalvojate! Vaikui mažai rūpės ar jūs „trauksite natą pro šalį“, ar idealiai intonuosite – jam svarbiausia, kad jūs norite tą daryti kartu. Tikiu, kad daugelis dainuojate. Tegu jūsų vaikutis išmoko dainelių kurias mokėsi darželyje, paprašykite kad pamokytų kaip reikia pritarti plojimais ar pagaliukais. Mokytojo vaidmuo ypač svarbus vaikui, taip jis gali pasijusti ypatingai svarbus ir savimi pasitikintis. Vaikiškos dainelės yra tinkamiausios, nes jos moko jo amžiui suprantamų dalykų kaip eiliškumas (pvz.: ką po ko veikė uodas dainelėje „skrido uodas per girią“), elementari dainelių melodija leidžia jam sudainuoti be didelio vargo ir vaikutis pajėgus intonuoti, nes jo balso diapazonas dar yra labai siauras. Klaidingas požiūris yra, kai galvojama kad vaikas pajėgus sudainuoti ne jo amžiui skirtas dainas. Vaikui sunku suprasti tokių dainų prasmę, ar atkartoti sudėtingas melodijas. Nuo mažens vaiką reikėtų pratinti prie meniškai vertingesnės muzikos, ir muzikos kuri atitinka vaiko balso ir klausos galimybes. Juolabiau, vaikai neturi išankstinio nusistatymo kas yra gražu, skoninga ar estetiškai vertinga. Be to, ne vis muzika yra skirta pasilinksminimui ar fonui. Muzika, kaip meno rūšis, skirta pajausti įvairiausius jausmus: išgyventi įvairias nuotaikas, pamąstyti, pasistengti suvokti ką išgirdo, apie ką buvo „kalbama“, pasvajoti.

 Ar žinojote, kad žmonės praktikuojantys muziką turi daugiau nervinių jungčių tarp abiejų smegenų pusrutulių? O muzika yra labai glaudžiai susijusi su matematika ir logika? Yra moksliškai įrodyta, kad vaikai besimokantys muzikos, geriau mokosi ir kitų dalykų. Ne vienas mokslininkas (A. Katinienė; E. E. Gordon ir kt.)  yra įrodę muzikos naudą vaiko intelektiniam vystymuisi. Todėl, linkiu kartu muzikuoti, dainuoti ir atrasti gražių akimirkų tą darant drauge. Štai kelios dainelės, kurias lengvai pritaikysite savo kasdienybėje. Ir jeigu melodijos neišeina „perskaityti“ – susikurkite savo!

9 8 7 6 5 4 3 2 1

Meninio ugdymo mokytoja O. Stučinskienė

 

Kartą gyveno didelis liežuvis (iškišame liežuvį ir parodome, koks jis didelis). Kadangi liežuvis buvo didelis, jis gyveno dideliame namelyje, burnytėje (išsižiojame, parodome, koks didelis liežuvio namelis).

Vieną ankstų rytą liežuvį pažadino keistas garsas (tariame „š…“). Liežuvis išlindo iš savo namelio ir apsidairė į visas puses (iškišame liežuvį, bandome pasiekti nosies galiuką, po to – smakriuką, po to – tiesiame liežuvį link kairės ausytės, po to – link dešinės ausytės), tačiau nieko nepamatė, tai pasidairė antrą kartą (dar kartą pakartojame visus apsidairymo judesius). Tada liežuvis suprato, kad jį pažadino klajūnas vėjas, įsisukęs į šlamančių medžių viršūnes.

Atsibudęs liežuvis užmigti nebegalėjo, tad nupėdino į vonią praustis. Pirmiausia jis prausė savo veidelį (švelniai masažuojame delniukais žandukus). Po to – valėsi dantukus (su liežuvio galiuku patriname viršutinius dantukus iš išorinės pusės, po to – apatinius) ir šukavosi (iškišame liežuvį į lauką, švelniai sukandame su dantukais ir tuo pat metu įtraukiame liežuvį į vidų, su dantukais tarsi šukuodami liežuvį).

Kol baigė praustis, liežuvis pasijuto labai alkanas, tad patraukė į virtuvę ruošti gardžių pusryčių. Tik įžengęs į virtuvę liežuvis patraukė prie didžiulio balto šaldytuvo, o atidaręs jo dureles, rado skaniausių valgių (su vaikais galima padiskutuoti, ką liežuvis galėjo rasti tame šaldytuve; ką valgyti sveika ryte ir pan.). Liežuvis kaip mat ėmė gardžiuotis skaniausiais valgiais (su liežuviu aplaižome lūpas) ir prisivalgė ligi soties (paglostome pilvuką).

Po sočių pusryčių, liežuvis išėjo į lauką. Diena buvo labai graži: švietė saulutė (iškeliame aukštai rankas ir judiname pirštukus), jos spinduliukuose tingiai šildėsi ir lėtai skraidė vabaliukai (tariame „z…“), o paukštelių čiulbesys (tariame „cyp, cyp“) buvo toks linksmas, jog, rodos, šypsojosi net akmenukai (padarome plačią šypseną ir kiek palaikome. Šį veiksmą pakartojame 2-3 kartus).

– Tokią nuostabią dieną likti vienam namuose būtų gana liūdna, – pamanė sau liežuvis, ir nieko nelaukęs patraukė link savo automobilio. Atsisėdęs į mašiną pabandė ją užvesti (tariame „dddrr..“.). Nepavyko. Pamėgino antrą kartą  (tariame „drrrr…“). Mašina – nė iš vietos. Bet liežuvis atkaklus, jis pamėgino užvesti mašiną trečią kartą (tariame „drrr…“). Ir jam pavyko! Nieko nelaukęs jis užsisegė saugos diržą ir nurūko takučiu tiesiai į pamiškę, kur gyveno jo geriausi draugai: varlytė, begemotas ir arkliukas.

Važiuoja liežuvis keliu (galima imituoti vairavimo veiksmą) ir dairosi, kur jo draugai slepiasi. Staiga, tik strykt, nuo akmens, ant akmens, kur buvusi, kur nebuvusi, atstriksėjo maža, žalia varlytė su pačia plačiausia šypsena (plačiai nusišypsome, parodome visus dantukus). Liežuvis nudžiugo pamatęs savo draugę, sustojo, pasisveikino ir pakvietė varlytę važiuoti drauge.

Važiuoja keliu liežuvis ir varlytė (galima imituoti vairavimo veiksmą), dairosi pakrūmėm, nes ten gyvena jų draugas begemotas (išsižiojame plačiai kaip begemotai, liežuvį įtraukiame giliai, link gerklės ir palaikome). Staiga krūmai sušlamėjo, šakos sutraškėjo ir iš krūmynų išlindęs didžiulis begemotas lėtai ištarė „laaabaaas“ (lėtai tariame „labas“, plačiai atverdami burnytę). Liežuvis ir varlytė taip pat pasisveikino su begemotu ir pakvietė jį vykti drauge pas arkliuką.

Važiuoja keliu liežuvis, varlytė ir begemotas (galima imituoti vairavimo veiksmą), girdi arkliukas netoliese bėgioja (su rankyte prilaikome smakriuką, kad jis būtų kuo stabilesnis, o burnytėje liežuvio galą prispraudžiame prie gomurio ir staigiu judesiu leidžiame žemyn, išgauname kleksėjimą). Jų draugas arkliukas – tikras vikruolis. Iš visų draugų – jis pats greičiausias. Norėdami pasisveikinti su arkliuku, liežuvis, varlytė ir begemotas, pirmiausia turėjo jį sustabdyti (tariame „ttrrr…“). Sustojęs arkliukas priėjo pasisveikinti su draugais ir pasiūlė visiems keliauti į žaidimų aikštelę pažaisti.

Netruko liežuvis, varlytė, begemotas ir arkliukas pasiekti žaidimų aikštelę, tačiau ji buvo tuščia. Niekas nežaidė joje ir nesportavo, bet kažkas seniau čia tikrai buvo ir aikštelėje paliko kamuolį, kurį tuoj pat pastebėjo liežuvis ir pasiūlė draugams pažaisti futbolą (lūpytės užčiauptos, liežuvio galiuku duriame į vieną žandą, po to į kitą, tarsi su kamuoliu darytume įvarčius. Visa tai kartojame 10 kartų).

Draugai futbolą žaidė labai ilgai, todėl labai pavargo (atsikvėpiame: 5 kartus giliai pro nosį įkvepiame, o pro burnytę – iškvepiame. Galima atsistojus kvėpavimo metu su lig įkvepiant – pakelti rankas, o iškvepiant – jas nuleisti ir atsipalaiduoti).

Atsikvėpę po žaidimo draugai nebesijautė pavargę. Jie jautėsi patenkinti, buvo laimingi, todėl siuntė vieni kitiems šypsenėles ir oro bučinukus (plačiai nusišypsome ir siunčiame oro bučinuką. Šiuos veiksmus „šypsena-bučinukas“ kartojame 5 kartus).

P.S. Pasiplojame už gražiai ir aktyviai pasektą pasakėlę.

P.P.S. Rekomenduojama judesius su liežuviu atlikti žiūrint į veidrodį, kad būtų galima lengviau kontroliuoti atliekamus veiksmus.

                                                                                  Pasaką parengė logopedė V. Dumskienė

PROBLEMA:

Mokslininkai pastebi, kad šeima ne visada pajėgi užtikrinti kokybišką vaikų ugdymo kokybę. Ikimokyklinio ugdymo institucijose vaikai, ugdydamiesi pagrindines socialines ir emocines savimonės, socialinės atsakomybės, savitvardos, bendravimo įgūdžių ir atsakingų sprendimų priėmimo kompetencijas, vėliau pasiekia didesnės sėkmės  gyvenime.

Tėvų poreikiai, norai, pageidavimai, kaip turi būti ugdomi vaikai, kinta ir turiniu, ir forma, nes keičiasi tėvų užimtumo rinka ir pats šeimos modelis. Vaikų ugdymu pradeda domėtis abu tėvai, tuo papildydami šeimos reikalavimus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo turiniui.

Teikiamų ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybės negalima apibūdinti vienareikšmiškai. Norisi išanalizuoti, kiek ugdymo paslaugos ir jų kokybė atliepia tėvų poreikius.

 

TIKSLAS:

Išanalizuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio ir jo įgyvendinimo kokybę, atskleisti kokybę sąlygojančius veiksnius apklausiant ugdytinių tėvus.

 

NAGRINĖTI KLAUSIMAI:

  • Ar įstaigoje, kurią lanko Jūsų vaikas, garantuojamas geras ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas?
  • Ar pedagogai tinkamai ir laiku informuoja Jus apie vaiko ugdymą įstaigoje, jo daromą pažangą?
  • Ar įstaigoje dirbantys pedagogai yra kompetentingi, jų gebėjimai ir žinios užtikrina kokybišką vaiko ugdymą (si)?
  • Kas labiausiai atspindi  kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą?
  • Atskirų ugdymo  įstaigos veiklos aspektų vertinimas.
  • Atskirų institucinio ugdymo sričių kokybės vertinimas.
  • Kokių pokyčių tikisi tėvai, ar patenkinami jų poreikiai?

 

IŠVADOS:

Apibendrinus tyrimo rezultatus, paaiškėjo Šiaulių r. Kuršėnų l/d „Nykštukas“ tėvų požiūris į ugdymo turinio įgyvendinimo kokybę įstaigoje.

  1. Didžioji dalis tėvų mano ir yra įsitikinę, kad įstaigoje garantuojamas geras ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas.
  2. Daugumą tėvų tenkina ikimokyklinio ugdymo įstaigose gaunama informacija apie įstaigos veiklą bei apie vaikų ugdymą (si) ir daromą pažangą. Galima daryti prielaidą, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje skiriamas pakankamas dėmesys tėvų informavimui apie vaiko ugdymą, jo daromą pažangą, kad veikia tėvų informavimo sistemos, kurios daugeliu atvejų užtikrina savalaikį, tikslų ir išsamų informacijos suteikimą tėvams.
  3. Tėvai pasitiki ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančiais pedagogais. Jie teigiamai vertina turimas pedagogų žinias ir gebėjimus.
  4. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma tėvų įsitikinę, kad labiausiai kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą atspindi geri vaiko pasiekimai t. y. nuolat daroma pažanga, brandumas mokyklai. Kaip svarbūs teiginiai, galintys atspindėti kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą tėvų nuomone yra ir vaiko savijauta ir noras eiti į grupę, įdomus, įvairus gyvenimas grupėje bei vaiką mylinti, maloni, rūpestinga auklėtoja.
  5. Tėvai vertino ir atskirų institucinio ugdymo sričių kokybę. Pagal svarbą tėvams prioritetas yra vaiko socialinių įgūdžių  ir pažinimo kompetencijos ugdymas. Kitos kompetencijos pagal svarbą tėvams skiriasi nežymiu santykiu. Tėvams mažiausiai svarbus yra tautinis ugdymas.

 

REKOMENDACIJOS:

  1. Skirti didesnį dėmesį vaikų tautiškumo ir sveikatos kompetencijos ugdymui.
  2. Prisiimti asmeninę atsakomybę už ugdymo kokybę įstaigoje, aktyviai domėtis šiuolaikinėmis ugdymo aktualijomis, nuolat išbandyti ir taikyti naujus ugdymo būdus.
  3. Nuolat inicijuoti  tėvų dalyvavimą vaiko ugdymo procese įstaigoje, kaip potencialiems ugdymo kokybės siekių partneriams.

 

Tyrimą parengė ir atliko auklėtoja metodininkė L. Mickevičienė

Foneminė klausa – tai gebėjimas skirti garsus jų klausantis. Tai tikrai nėra klausos sutrikimas. Foneminės klausos neišlavėjimas – tai, kai negebama skirti garsų jų klausantis. Vaikas tada gali neskirti nurodyto garso garsų eilėje, nepasako, koks pirmas, paskutinis garsas žodyje, painioja panašiai skambančius garsus, todėl netaisyklingai taria (švepluoja) garsus, iškraipo ilgesnių žodžių, struktūrą. Vėliau tai atsiliepia mokantis rašyti ir skaityti.

Nuo foneminės klausos išplėtojimo priklauso vaiko gebėjimas taisyklingai tarti garsus, skaitymo ir rašymo mokymasis pradėjus lankyti mokyklą. Todėl ne veltui formuojant ir lavinant foneminę klausą, specialistai ir tėvai turi skirti daug laiko ir dėmesio. Pakankamai dėmesio ikimokykliniame amžiuje reikia skirti pirmajam lavinimo etapui – nekalbiniam garsų skyrimui (triukšmo šaltinio, aplinkos garsų). Tam naudojami specialūs nekalbinės klausos lavinimo žaidimai:

  • 2-3 metų vaikams foneminę klausą galima pradėti lavinti nuo aplinkos garsų skyrimo. Su vaiku galima klausytis aplinkos garsų lauke, namuose, juos skirti, įvardinti, mėgdžioti (mašinų ūžimą, medžių šlamėjimą, žingsnius); garsus būtina aptarti (tylus, triukšmingas, monotoniškas).
  • Galima ant stalo pridėti įvairių (2-4) daiktų. Juos su vaiku aptarti, patyrinėti, pažaisti su jais. Vaikas turi išgirsti, kaip kiekvienas daiktas savitai skamba. Po to vaikui užrišamos akys, paskambinama vienu ar kitu daiktu, o pastarasis turi pasakyti, kuris daiktas skambėjo.
  • Galima padaryti vaikui pagaliuką, kuriuo jis galėtų barbenti per daiktus ir taip įsimintų jų skambesį, o po to skirtų kuris daiktas  kaip skamba.
  • Galima klausytis smėlio, kruopų, akmenukų, degtukų byrėjimo garsų, mokytis juos įsiminti ir skirti.
  • Galima vaikams nežiūrint traškinti popierių, čeženti lapus, skambinti varpeliu, o jie iš patirties, nežiūrėdami, turi atspėti, kas skleidžia tokius garsus. Vėliau patys pasitikrina išbandydami veiklas patys praktiškai.
  • Galima trepsėti, ploti, šokinėti ir kt., o tuo tarpu vaikui reikia paklausyti, koks garsas ir atkartoti judesį taip, kad pasikartotų kuo panašesnis garsas atliekant judesį.
  • Ritmiškas skiemenavimo mokymas. Žodžiai skiemenuojami kiekvieną skiemenį išskiriant plojimu. Tai atliekant su vyresniais vaikais, galima paprašyti pasakyti skiemenų skaičių, kokiu garsu prasideda žodis, kokiu baigiasi.

Kalbant apie vyresnių vaikų (4-6m.) foneminės klausos lavinimą, reikėtų daugiau stengtis nustatinėti įvairius pasirinktus garsus garsų eilėse, skiemenyse, trumpuose, o palaipsniui ir ilgesniuose žodžiuose. Galimi įvairūs žaidimai su paveikslėlių kortelėmis, daiktais, atrenkant būtent tuos daiktus ar korteles, kurių pavadinime yra vienoks ar kitoks garsas; kurio paveikslėlio pavadinimas prasideda ar baigiasi būtent tuo garsu ir pan. Kada vaikas geba nustatyti reikiamą garsą žodžio pradžioje, viduryje ar gale, tada prašoma jo garsus išskirti kalbos sraute, sugalvoti savo žodžių su mokomaisiais garsais.

Kuršėnų l/d „Nykštukas“ logopedė V. Dumskienė

Straipsnis parengtas remiantis www.ikimokyklinis.lt

Įdomūs faktai:

  • Akys – pats sudėtingiausias organas po smegenų.
  • Akys visada tokio paties dydžio – nuo gimimo iki mirties.
  • Akys greitai gyja, joms pakanka vos 48 valandų panaikinti ragenos įbrėžimą.
  • Vidutiniškai žmogus mirksi 12 kartų per minutę.
  • Kai kurie žmonės gimsta su skirtingų spalvų akimis.
  • Raumenys atsakingi už regėjimą yra patys aktyviausi iš visų kūno raumenų.
  • Fiziškai neįmanoma nusičiaudėti atsimerkus.
  • 80% visų regos problemų pasaulyje yra išvengiamos arba netgi pagydomos.

 

Apie gyvūnus

 

Kaip atskirti žolėdį gyvūną nuo plėšrūno?

  • Žolėdžių gyvūnų akys yra iš abiejų galvos pusių, tam kad laiku pastebėtų priešą.
  • Plėšrūnų akys yra priekyje, nes tai jiems padeda sumedžioti grobį.
  • Delfinai miega su viena atmerkta akimi.
  • Žuvis neturi vokų ir ašarų.
  • Stručio akis didesnė už jo smegenis.
  • Bitės akys plaukuotos.
  • Šunys mato tik pilkos spalvos atspalvius (juoda – balta).

 

Lietuvoje:

Regos sutrikimai yra viena iš didžiausių vaikų sveikatos problemų.

Statistiniais duomenimis, akių ir jų priedinių organų ligos kamuoja 152 žmones iš tūkstančio.

 

Mankštink akis:

Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, gerina regėjimą, nuima akių įtampą.

 

Kodėl akims reikia sportuoti?

Tavo akį judina daugybė raumenukų, kuriuos, kaip ir kitus kūno raumenis, reikia kartas nuo karto treniruoti.

Neprižiūrint akių, net ir stipriausios akys gali pervargti.

Jeigu ilgą laiką dirbi kompiuteriu arba skaitai, rašai, tavo akys išsausėja, atsiranda įtampa.

 

Mankštinkite savo akytes:

  • Pratimai atliekami be akinių, kaklas nejudinamas, juda tik akys.
  • Kiekvieną pratimą kartok keletą kartų.
  • Po kiekvieno pratimo neužmiršk pamirksėti.

 

Pratimai akims:

Judink akytes į nurodytas puses:

 

Jei kasdien šukuojate savo plaukus arba valotės dantis, kodėl nereikėtų kasdien bent kelių minučių skirti akims?

 

Informaciją parengė „Spindulėlių“ gr. auklėtoja E. Jurkienė

  • Jeigu Jūs dažnai sergate ūminiais kvėpavimo takų uždegimais, Jūsų organizme stinga vitaminų A ir B3.
  • Jeigu kamuoja nemiga, tikriausiai trūksta B grupės vitaminų, kalcio ir kalio.
  • Jeigu ant veido atsirado spuogų ir rausvų dėmių, reikia vartoti A ir B grupių vitaminus.
  • Kai žmogaus organizme stinga vitaminų B2, B3, B6, pradedama sirgti įvairiais dermatitais.
  • Egzemą padeda išgydyti A ir B grupės vitaminai.
  • Jeigu blogai gyja žaizdos ar kaulų lūžiai, reikia vartoti vitaminus C, K, D.
  • Kamuojant chroniškam vidurių užkietėjimui, reikia valgyti daug produktų kuriuose yra B grupės vitaminų.
  • Galva ima pleiskanoti kuomet žmogaus organizme trūksta vitaminų B12, B6, F ir seleno. Slenkant plaukams būtini C ir B grupių vitaminai bei folinė rūgštis. Lūžinėjantiems plaukams gali padėti B ir F grupių vitaminai.
  • Jeigu sumušimo vietoje ilgai išlieka mėlynė, tikriausiai žmogaus organizme stinga C ir P grupių vitaminų.
  • Dažnai galvos svaigimai, ūžimas ausyse byloja, kad organizmas negauna pakankamai vitaminų B3, E, mangano bei kalio.
  • Kraujavimą iš nosies gali sąlygoti vitaminų C, K ir P trūkumas.
  • Nemalonus kvapas iš burnos gali sklisti žmogaus organizme stingant vitamino B3.

 

Kuršėnų l/d „Nykštukas“ dietistė I. Stupak

Yra daugybė įvairių vaikui žaidimų ir veiklų lavinančių smulkiąją motoriką. Svarbu sudominti vaiką siūloma veikla, skatinti vaiko kūrybiškumą, ir būtinai paskatinti atlikti užduotis iki galo. Visą veiklą turi lydėti aiški kalba, taisyklingas žodžių tarimas, smagus, nuoširdus bendravimas, teigiamos emocijos. 

Skaityti plačiau…

Vaiko požiūris į maistą ir pagrindiniai mitybos polinkiai susiklosto pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikai, kurie nepakankamai pavalgo arba yra netinkamai maitinami, būna mažesni, dažniau serga, prasčiau mokosi. Dėl netinkamos mitybos per pastaruosius metus padaugėjo ir antsvorio bei nutukimo tarp vaikų atvejų, o tai taip pat sukelia daugybę grėsmingų ligų.

Ką tuomet daryti?

  • Nesėskite su vaiku prie stalo, turėdami tik tą vienintelį tikslą – pamaitinti jį, nežiūrint į nieką.
  • Neverskite vaiko valgyti, jei jis nenori, ir nereikalaukite, kad suvalgytų viską, kas yra lėkštėje.
  • Neleiskite vaikui valgyti žiūrint televizorių.
  • Prie naujo maisto mažylį pratinkite kantriai.
  • Leiskite vaikui valgyti tiek, kiek jis nori.
  • Užkandžiavimas turėtų būti apgalvotas, geriausiai tam tinka vaisiai arba jogurtas.
  • Pasistenkite, kad vaikas laikytųsi mitybos režimo: tris kartus pagrindiniai valgiai ir du kartus – užkandžiai.
  • Ugdykite vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui.
  • Venkite vaikui į ikimokyklinio ugdymo įstaigą dėti saldumynų užkandžiams ar kitiems vaikams pavaišinti.
  • Kartais gaminkite kartu su vaiku, sugalvokite patiekalams įdomius pavadinimus.

Taigi, norėdami užauginti sveiką ir laimingą vaiką, tėvai turėtų stengtis suformuoti kuo teisingesnius jo mitybos įpročius nuo mažų dienų.

Patarimai kaip sveikai maitintis:

  • Valgykite įvairų maistą;
  • Valgykite daug maisto produktų, kuriuose yra sudėtinių angliavandenių;
  • Kuo daugiau valgykite daržovių ir vaisių;
  • Išlaikykite tinkamą kūno svorį ir jūs puikiai jausitės;
  • Valgykite saikingai – mažinkite vieno ar kito produkto kiekį, bet neatsisakykite jo visiškai;
  • Valgykite reguliariai;
  • Gerkite daug skysčių;
  • Daugiau judėkite;
  • Pradėkite nedelsdami! Imkitės permainų palaipsniui.
  • Atminkite, nėra „gerų“ ar „blogų“ maisto produktų.
  • Žinokite, sveika mityba padės jums išlaikyti normalų kūno svorį.

Vaikams maitintis rekomenduojami maisto produktai:

1.     Daržovės, bulvės, vaisiai,, uogos ir jų patiekalai;

2.     Sultys, pageidautina šviežiai spaustos (išskyrus citrininių vaisių ir vynuogių);

3.     Grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai);

4.     Nemalta liesa mėsa, liesos mėsos produktai;

5.     Žuvis ir jos produktai;

6.     Aliejus;

7.     Kiaušiniai;

8.     Geriamasis negazuotas vanduo.

Būkime ir likime sveiki!

Kuršėnų l/d “Nykštukas” dietistė Irina Stupak