Maži kasdieniai pasirinkimai – dideli pokyčiai: tvarumas „Nykštuko“ vaikų akimis
Tvarumas šiandien nebėra tik suaugusiųjų pokalbių tema. Jis prasideda labai paprastai – nuo vaiko klausimo: „O kur mesti popieriuką?“, nuo bandymo neišpilti vandens veltui, nuo sprendimo panaudotą dėžutę paversti būgnu, nameliu ar teatro dekoracija. Lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ tvarumo idėjos natūraliai įsilieja į vaikų kasdieną: žaidimus, menines veiklas, tyrinėjimus, pokalbius, šventes ir bendrus susitarimus.
Vaikams tvarumas nėra sudėtinga sąvoka. Jiems tai – rūpestis: gamta, draugu, žaislu, maistu, vandeniu, savo aplinka. Todėl ikimokykliniame ugdyme svarbiausia ne moralizuoti, o kurti patirtis, kuriose vaikas pats pamato ryšį tarp savo veiksmų ir aplinkos.
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2024 m. vienas Europos Sąjungos gyventojas vidutiniškai sugeneravo apie 517 kg komunalinių atliekų, o perdirbta buvo apie 48 proc. šių atliekų. Tai primena, kad atliekų mažinimas ir rūšiavimas vis dar išlieka aktualus visai Europai. Europos aplinkos agentūros 2025 m. Lietuvos atliekų tvarkymo apžvalgoje taip pat pažymima, kad Lietuvai dar reikia pastangų siekiant 2025 m. komunalinių ir pakuočių atliekų perdirbimo tikslų.
Ikimokyklinis amžius yra labai palankus metas formuoti įpročius, nes vaikai mokosi veikdami, kartodami ir matydami suaugusiųjų pavyzdį. UNESCO leidiniuose apie ankstyvąjį ugdymą ir tvarų vystymąsi pabrėžiama, kad tvarumo ugdymas vaikystėje siejamas ne tik su žiniomis apie gamtą, bet ir su atsakomybės, rūpesčio, bendruomeniškumo bei pagarbos aplinkai formavimu. 2025 m. ankstyvojo ugdymo tvarumo apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad tokios praktinės veiklos kaip rūšiavimas, sodininkystė, išteklių tausojimas ir aplinkos stebėjimas padeda vaikams ugdytis atsakingus įpročius per patirtį.
„Nykštuko“ darželyje tvarumas gali būti matomas įvairiose kasdienėse situacijose. Vaikai mokosi atskirti popierių, plastiką, stiklą, pastebi, kad ne viskas, kas tampa nereikalinga, turi būti išmetama. Meninio ugdymo veiklose antrinės žaliavos gali virsti muzikos instrumentais, scenografijos detalėmis, ritminėmis priemonėmis, kūrybiniais darbais. Kartoninė dėžutė tampa būgnu, plastikinis buteliukas – barškučiu, popieriaus atraižos – dekoracija pasakai ar šventei. Taip vaikai ne tik kuria, bet ir patiria, kad daiktas gali turėti antrą gyvenimą.
Labai svarbu, kad rūšiavimas vaikams būtų ne „draudimų sąrašas“, o aiškus, žaismingas ir nuolat kartojamas susitarimas. Lietuvos Aplinkos ministerija primena, kad gyventojams svarbiausia į antrinių žaliavų konteinerius mesti neužterštas, į atitinkamą medžiagą panašias atliekas: į plastiko konteinerį – plastiko pakuotes, į popieriaus – popierines ir kartonines, į stiklo – stiklines pakuotes. Kamštelių nuo plastikinių butelių nusukti nebūtina. „Atliekų kultūros“ edukacinės iniciatyvos taip pat pabrėžia, kad rūšiavimo žinios turi būti nuolat atnaujinamos, o gyventojų švietimas yra viena svarbiausių atsakingo atliekų tvarkymo sąlygų.
Namuose tėveliai gali labai sustiprinti tai, ką vaikai mokosi darželyje. Vaikui nereikia ilgos paskaitos – jam reikia aiškios, matomos sistemos. Pavyzdžiui, namuose galima turėti tris paprastas vietas: popieriui, plastikui ir mišrioms atliekoms. Vaikas gali būti atsakingas už vieną mažą užduotį: nunešti popieriaus skiautę į tinkamą dėžę, priminti išjungti vandenį valantis dantis, padėti panaudotą dėžutę kūrybiniams darbeliams. Tokios mažos pareigos augina savarankiškumą ir atsakomybę.
Dar viena svarbi tvarumo dalis – maisto tausojimas. Vaikams galima paprastai paaiškinti, kad maistas taip pat yra vertybė: jį kažkas augino, vežė, gamino. Darželyje ir namuose vaikai gali mokytis įsidėti tiek, kiek pajėgia suvalgyti, ragauti naujus skonius, suprasti, kad maisto likučiai neturėtų be reikalo keliauti į šiukšliadėžę. Tai siejasi ne tik su ekologija, bet ir su pagarba žmogaus darbui.
Svarbiausia – suaugusiųjų pavyzdys. Jeigu vaikas mato, kad tėvai rūšiuoja, naudoja daugkartinį maišelį, neperka perteklinių daiktų, saugo knygas ir žaislus, jis šias nuostatas priima natūraliai. Darželis gali pradėti pokalbį, bet namai jį pratęsia. O kai darželis ir šeima veikia ta pačia kryptimi, vaikui tvarumas tampa ne projektu, o gyvenimo būdu.
Tvarumo ugdymas Lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ – tai ne vien atliekų konteineriai. Tai vaikų gebėjimas pastebėti, saugoti, kurti, dalintis ir atsakingai pasirinkti. Tai bendruomenės kultūra, kurioje mažas vaikas supranta: „Aš dar mažas, bet mano veiksmai svarbūs.“ Ir būtent nuo tokių mažų žingsnių prasideda dideli pokyčiai – šeimoje, darželyje, mieste ir pasaulyje.
Odeta Stučinskienė
Šaltiniai:
1. Eurostat. Municipal waste statistics
Apie komunalinių atliekų kiekį ES, perdirbimo rodiklius ir atliekų sudėtį.
Nuoroda: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Municipal_waste_statistics
2. Eurostat. 517 kg municipal waste per capita in 2024
Naujesnė Eurostat žinutė apie tai, kad 2024 m. ES vienam gyventojui teko apie 517 kg komunalinių atliekų, o perdirbta 48,1 proc.
Nuoroda: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260330-1
3. European Environment Agency. Lithuania profile on municipal and packaging waste management – 2025
Lietuvos komunalinių ir pakuočių atliekų tvarkymo apžvalga, kurioje pažymima, kad Lietuvai dar reikia pastangų siekiant 2025 m. perdirbimo tikslų.
Nuoroda: https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/waste-and-recycling/municipal-and-packaging-waste-management-country-profiles-2025/lt-municipal-waste-factsheet.pdf
4. Aplinkos ministerija. Apie pakuočių atliekų rūšiavimą
Praktinė informacija gyventojams, kaip rūšiuoti pakuotes, ką mesti į plastiko, popieriaus ir stiklo konteinerius.
Nuoroda: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atlieku-politika/pakuociu-atliekos/apie-pakuociu-atlieku-rusiavima-1/
5. Aplinkos ministerija. Kviečiame registruotis į „Atliekų kultūros“ egzaminą
Šaltinis apie gyventojų švietimą, atliekų kultūrą ir rūšiavimo žinių svarbą.
Nuoroda: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-registruotis-i-atlieku-kulturos-egzamina-rIQe/
6. UNESCO. Early childhood care and education and education for sustainable development
Apie ankstyvojo ugdymo svarbą formuojant vaikų tvarumo, atsakomybės ir rūpesčio aplinka nuostatas.
Nuoroda: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000371048
7. UNESCO. Education for sustainable development: good practices in early childhood
Praktinių pavyzdžių leidinys apie tvarumo ugdymą ankstyvajame amžiuje.
Nuoroda: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000217413
8. NCCA. O’Sullivan, J. Education for Sustainable Development in Early Childhood
2025 m. apžvalga apie tai, kaip tvarumo ugdymas gali būti integruojamas į ikimokyklinio ugdymo patirtis per žaidimą, tyrinėjimą ir kasdienes veiklas.
Nuoroda: https://ncca.ie/en/resources/education-for-sustainable-development-in-early-childhood/
9. NCCA. O’Sullivan, J. Education for Sustainable Development in Early Childhood [PDF]
Tas pats leidinys PDF formatu, patogus atsisiųsti ir cituoti.
Nuoroda: https://ncca.ie/media/2ntj3dgk/education-for-sustainable-development-in-early-childhood.pdf
10. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Tinkamo rūšiavimo taisyklės: turi žinoti kiekvienas
Lietuviškas praktinis šaltinis apie rūšiavimo taisykles, tinkamas naudoti tėvams skirtame straipsnyje.
Nuoroda: https://www.sratc.lt/naujienos/tinkamo-rusiavimo-taisykles-turi-zinoti-kiekvienas/