Foneminė klausa – tai gebėjimas skirti garsus jų klausantis. Tai tikrai nėra klausos sutrikimas. Foneminės klausos neišlavėjimas – tai, kai negebama skirti garsų jų klausantis. Vaikas tada gali neskirti nurodyto garso garsų eilėje, nepasako, koks pirmas, paskutinis garsas žodyje, painioja panašiai skambančius garsus, todėl netaisyklingai taria (švepluoja) garsus, iškraipo ilgesnių žodžių, struktūrą. Vėliau tai atsiliepia mokantis rašyti ir skaityti.

Nuo foneminės klausos išplėtojimo priklauso vaiko gebėjimas taisyklingai tarti garsus, skaitymo ir rašymo mokymasis pradėjus lankyti mokyklą. Todėl ne veltui formuojant ir lavinant foneminę klausą, specialistai ir tėvai turi skirti daug laiko ir dėmesio. Pakankamai dėmesio ikimokykliniame amžiuje reikia skirti pirmajam lavinimo etapui – nekalbiniam garsų skyrimui (triukšmo šaltinio, aplinkos garsų). Tam naudojami specialūs nekalbinės klausos lavinimo žaidimai:

  • 2-3 metų vaikams foneminę klausą galima pradėti lavinti nuo aplinkos garsų skyrimo. Su vaiku galima klausytis aplinkos garsų lauke, namuose, juos skirti, įvardinti, mėgdžioti (mašinų ūžimą, medžių šlamėjimą, žingsnius); garsus būtina aptarti (tylus, triukšmingas, monotoniškas).
  • Galima ant stalo pridėti įvairių (2-4) daiktų. Juos su vaiku aptarti, patyrinėti, pažaisti su jais. Vaikas turi išgirsti, kaip kiekvienas daiktas savitai skamba. Po to vaikui užrišamos akys, paskambinama vienu ar kitu daiktu, o pastarasis turi pasakyti, kuris daiktas skambėjo.
  • Galima padaryti vaikui pagaliuką, kuriuo jis galėtų barbenti per daiktus ir taip įsimintų jų skambesį, o po to skirtų kuris daiktas  kaip skamba.
  • Galima klausytis smėlio, kruopų, akmenukų, degtukų byrėjimo garsų, mokytis juos įsiminti ir skirti.
  • Galima vaikams nežiūrint traškinti popierių, čeženti lapus, skambinti varpeliu, o jie iš patirties, nežiūrėdami, turi atspėti, kas skleidžia tokius garsus. Vėliau patys pasitikrina išbandydami veiklas patys praktiškai.
  • Galima trepsėti, ploti, šokinėti ir kt., o tuo tarpu vaikui reikia paklausyti, koks garsas ir atkartoti judesį taip, kad pasikartotų kuo panašesnis garsas atliekant judesį.
  • Ritmiškas skiemenavimo mokymas. Žodžiai skiemenuojami kiekvieną skiemenį išskiriant plojimu. Tai atliekant su vyresniais vaikais, galima paprašyti pasakyti skiemenų skaičių, kokiu garsu prasideda žodis, kokiu baigiasi.

Kalbant apie vyresnių vaikų (4-6m.) foneminės klausos lavinimą, reikėtų daugiau stengtis nustatinėti įvairius pasirinktus garsus garsų eilėse, skiemenyse, trumpuose, o palaipsniui ir ilgesniuose žodžiuose. Galimi įvairūs žaidimai su paveikslėlių kortelėmis, daiktais, atrenkant būtent tuos daiktus ar korteles, kurių pavadinime yra vienoks ar kitoks garsas; kurio paveikslėlio pavadinimas prasideda ar baigiasi būtent tuo garsu ir pan. Kada vaikas geba nustatyti reikiamą garsą žodžio pradžioje, viduryje ar gale, tada prašoma jo garsus išskirti kalbos sraute, sugalvoti savo žodžių su mokomaisiais garsais.

Kuršėnų l/d „Nykštukas“ logopedė V. Dumskienė

Straipsnis parengtas remiantis www.ikimokyklinis.lt