Warning: Creating default object from empty value in /home/kursenunykstu/domains/kursenunykstukas.lt/public_html/wp-content/plugins/ninzio-framework/libs/redux/ReduxCore/inc/class.redux_filesystem.php on line 29
Į PAGALBĄ LOGOPEDAS… – Šiaulių r. Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“

Naujienos

Bendravimas – įgimtas žmogaus poreikis. Su nekantrumu laukiame pirmosios savo mažylio šypsenos, pirmųjų žingsnelių, pirmo ištarto žodžio. Ir apima nerimas – kai jis vis tyli. Stebime, lyginame su kitais mažyliais. Tačiau kiekvieno vaiko kalbos vystymosi tempai labai skiriasi. Pirmieji kalbos mokytojai yra tėveliai. Kalbos mokymasis prasideda žymiai anksčiau, nei vaikas ištaria pirmuosius žodžius. Kalbėti su vaiku reikia nuolat, nuo gimimo, įvardyti viską, ką veikiame, su kuo žaidžiame. Svarbu aiškiai tarti kiekvieną žodį. Vaikas turi girdėti taisyklingą kalbą, nes jis išmoksta kalbėti pamėgdžiodamas.

 Didelę įtaką vaiko kalbos vystymuisi turi aplinka. Vaikas bendraudamas su aplinkiniais, kitais vaikais lavina visas svarbiausias savo psichines funkcijas, taip pat ir kalbą. Palankiausias laikotarpis kalbai vystytis – pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai. Kada mažylis bando tarti žodelius, nereikalaukite, kad jis tiksliai atkartotų žodžius, tačiau prisitaikyti prie jo kalbos irgi negalima. Daiktai, veiksmai turi būti įvardijami taisyklingai.

 Vaikams būtina skaityti knygutes, aiškinti knygučių iliustracijas. Labai svarbu lavinti mažylio smulkiąją motoriką. Rankų pirštukų judesiai glaudžiai susiję su kalbos funkcija. Vaikų rankų raumenų lavinimas yra vienas svarbiausių faktorių, stimuliuojančių kalbos vystymąsi, įtakoja geresnį artikuliacinės motorikos išsivystymą. Jei atsilieka pirštukų judesių vystymasis, lėčiau vystosi ir kalba. Jei lavės piršteliai – lavės ir kalba.

 Tėveliai patys gali sugalvoti įvairių pirštų žaidimų, užduotėlių pagal situaciją. Užduotėlės ir žaidimai turi atitikti vaikų amžių. Taigi, pagrindinis kalbos ugdymo būdas yra kasdienis bendravimas su vaiku įvairioje veikloje.

 Šį straipsnelį noriu baigti žodžiais: „Motina pirmoji ir kartu  svarbiausioji gimtosios kalbos mokytoja. Motinos išugdyti gimtojo žodžio įgūdžiai yra pagrindas tolesniam vaiko kalbos vystymuisi, mokymuisi mokykloje”. Tačiau ne visada mamoms pasiseka tai padaryti, o tada į pagalbą ateina logopedas…

                                                            Vyr. logopedė

                                                            Marija Gėdrimienė