Warning: Creating default object from empty value in /home/kursenunykstu/domains/kursenunykstukas.lt/public_html/wp-content/plugins/ninzio-framework/libs/redux/ReduxCore/inc/class.redux_filesystem.php on line 29
FONEMINĖ KLAUSA IR FONOLOGINIS SUVOKIMAS – Šiaulių r. Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“

Naujienos

Tėvų požiūris į vaiko kalbą ir kalbėjimą, jų lūkesčiai

Tėvai džiaugiasi bei didžiuojasi pirmaisiais vaiko žodžiais, sakiniais, gebėjimu laisvai reikšti mintis, stebėdamiesi greita vaiko kalbos raida. Jei vaiko kalba neatitinka tėvų lūkesčių, jie jaudinasi dėl tariamo kalbos vėlavimo. Tėvų nerimą sustiprina tai, kad leisdami atžalą į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, pastebi, kad kiti vaikai kalba geriau nei jų mažylis.

Auginantiems mažus vaikus, būtina žinoti, kad kai kurie kalbos reiškiniai turi gana plačias pasirodymo pradžios ribas, o kai kurie, deja, ne. Antai pirmuosius žodžius pradėti tarti gali tiek 9 mėnesių, tiek ir 1 metų 3 mėnesių vaikas ir tai yra du kraštutiniai normos variantai. Žinoma, pirmuoju atveju tėvai džiaugiasi, tiki sėkminga tolimesne vaiko gebėjimų raida, o antruoju atveju yra pilni nerimo, bijo blogiausio – kad vaiko kalbos raida bus lėtesnė nei įprasta. Tačiau nerimui ypatingo pagrindo, nesant kitų požymių, tikrai nėra. Kai kurie vaikai net iki 2 metų kalba labai mažai. Jų elementarūs sakinėliai, tokie kaip „Tete bzz mo“ („Tėtė važiuoja namo“), „Nole tete liolio“ („Noriu paskambinti tėtei“), gali būti didžiausiu pasiekimu net ir sulaukus dvejų, trejų, ketverių metų. Tai tėvų neturėtų gąsdinti.

Kur kas svarbiau stebėti, ar vaikas domisi kitų žmonių kalba, ar klausosi, kaip jie šneka, kaip reaguoja į aplinkos garsus, ar juos pamėgdžioja ir panašiai.  Tai parodo mažamečio foneminės klausos ir fonologinio suvokimo išlavėjimą.

Foneminė klausa – tai gebėjimas iš klausos skirti kalbos garsų akustinius požymius, pvz., [p]-[b], [k]-[g] duslumą ir skardumą, [i]-[y], [u]-[ū] trumpumą ir ilgumą, [o]-[uo], [ė]-[ie] siaurumą ir platumą bei kitus skambėjimo skirtumus.

Fonologinis suvokimas – tai visų garso ir skiemens skiriamųjų reikšmių suvokimas, įskaitant kirtį, priegaidę intonaciją, skiemenų kiekį žodyje, žodžio garsinę skiemeninę struktūrą, ritmą, melodiką.

Kas nutinka, jei vaiko foneminė klausa yra neišlavėjusi?

Vaikai, turintys neišlavintą foneminę klausą, kalbėdami daro įvairių garsų keitimo klaidų, o rašydami keičia atitinkamas raides. Tokių vaikų ugdymo įstaigose labai daug. Foneminės klausos neišlavėjimo išvengti galima vieninteliu būdu – ikimokykliniame amžiuje lavinti vaiko foneminę klausą ir fonologinį suvokimą, formuoti foneminius vaizdinius.

Siekiat lavinti foneminę mažamečių vaikų klausą ir fonologinį suvokimą būtina tęsti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose.

Kaip tėveliams lavinti vaikų foneminę klausą ir formuoti fonologinį suvokimą?

1.     Namų sąlygomis pirmiausia naudinga lavinti vaiko kalbinę klausą skatinant klausytis gyvūnų skleidžiamų garsų pamėgdžiojimų: varna-„kar-kar“, karvė-„mū-mū“, šuo-„au-au“ ir t.t. Tai galima daryti pasivaikščiojimų metu, tiesiog atkreipiant vaiko dėmesį į natūralius lauke sutinkamus gyvūnus.

2.     Kalbinę vaiko klausą galima lavinti ir judrioje gatvėje, prašant mažamečio atkreipti dėmesį į transporto priemonių skleidžiamus garsus. Vaikui užduodami klausimai ir prašoma pamėgdžioti:

·      Kaip važiuoja mašina? (drdrdr…);

·      Kaip važiuoja traukinys? (čiuku-čiuku);

·      Kaip važiuoja sunkvežimis? (žžž…);

·      Koks mašinos signalas (pyyypt);

·      Koks dviratininko signalas (dzin-dzin) ir t.t.

3.     Analogiškai foneminė klausa lavinama leidžiant laiką gamtoje. Vaikui užduodami klausimai ir prašoma pamėgdžioti:

·      Kaip karksi varna? (kar-kar);

·      Kaip zyzia uodas? (zzz…);

·      Kaip kukuoja gegutė? (ku-ku);

·      Kaip loja šuniukas? (au-au) ir t.t.

4.     Buitinėje aplinkoje foneminę vaiko klausą galima lavinti pasitelkiant žaidimą, kuomet vaikui parodomi tam tikri daiktai, pademonstruojama, kokius garsus koks daiktas skleidžia ir užrišamos akys. Tuo tarpu mama ar tėtis pažvangina vienu iš tų daiktų. Vaikas nežiūrėdamas turi pasakyti, koks daiktas kaip skamba.

5.     Suklusti galima ir namų aplinkoje. Vaiko galima klausti ir prašyti pamėgdžioti:

·      Kaip virtuvėje burzgia šaldytuvas? (brrr…);

·      Kaip tiksi laikrodis? (tik-tak);

·      Kaip sprogsta balionas? (pššš…) ir t.t.

6.     Su vaiku galima aptarti tam tikrų daiktų ar gyvūnų ypatybes, juos apibūdinti, įgarsinti, pamėgdžioti, pvz.: kiškis – pilas, mažas, ilgomis ausimis, šokinėja (strykt-strykt) ir pan.

7.     Palaipsniui galima mokyti įvairius daiktus pavadinti meiliai, atsižvelgiant į jų dydį, pvz.: didelė dėžė ir maža dėžutė.

8.     Mažamečiui gebant atsakyti girdėti ir įvardinti, kas vyksta jį supančioje aplinkoje, galima pereiti prie sudėtingesnių užduočių, skirtų foneminei klausai lavinti. Sugalvokite žodžių, prasidedančiu tam tikru garsu ir klauskite vaiko, kokie pirmieji ištartų žodžių garsai.

9.     Vėliau galima sakyti trumpus skiemenis ir klausti vaiko, iš kokių garsų jie sudaryti, pvz.: mū, aš, op, am ir pan. Taip reikėtų žaisti su visais lietuvių kalbos balsiais ir priebalsiais.

10.  Galiausiai pereinama prie mokymosi skiemenuoti žodžius ir gebėjimo nustatyti tam tikro garso vietą žodyje(pradžioje, viduryje ar pabaigoje) lavinimo.

–       Žodį galima skiemenuoti plojant: ma/ši/na.

–       Vaikui nustatant, kurioje žodžio mašina vietoje girdi garsą [š], jis turi atsakyti, kad žodžio viduryje.

Nepamirškime pasimokyti eilėraščių, mįslių ir  kuo dažniau su vaiku kalbėtis apie viską, kas jam rūpi, na, ir, žinoma, paskaityti ar pasekti kasdieninės pasakos, pasikalbėti apie jos herojų nuotykius ir atsakyti į visus jam rūpimus klausimus. Kada nors tai prisiminsite, kaip gražiausią laiką ne tik vaiko, bet ir savo gyvenime.

Straipsnį parengė logopedė Viktorija Dumskienė

Straipsnis parengtas remiantis: http://www.ikimokyklinis.lt, http://www.tavovaikas.lt