Vaikystė – tai metas, kada tikima stebuklais, kai žaisti yra natūralu, norisi daug judėti, svajoti ir dainuoti, valgyti be perstojo ledus ir tiesiog būti nerūpestingu. Koks nuostabus šis laikas! O jei šis laikas praleidžiamas drauge su tėveliais – jis neįkainojamas. Mes, pedagogai, turime užtikrinti kad visos vaiko veiklos būtų jam įdomios, tenkintų amžiaus poreikius ir padėtų atsiskleisti gabumams. Muzika, kaip priemonė, yra tokia visapusiška ir įdomi, jog galima pritaikyti įvairiausiose veiklose. Vaikai labai mėgsta dainuoti, muzikuoti elementariais instrumentais, šokti ir klausytis muzikos. Kuo kūrinėlis labiau pažįstamas ir išmoktas, tuo jis labiau mėgiamas. Ir pasaka, sekama kas vakarą ta pati – neatsibosta. Todėl, dainelė ar mėgstamas kūrinėlis galėtų tapti puikiu ritualu pradėti dieną, o gal palinkint labos nakties… Vaikutis jaučiasi ypatingas galėdamas pasidalinti tuo ką išmoko darželyje, o tą daryti kartu su tėveliais – ypatingas jausmas. Dainavimas kartu sujungia, suartina, leidžia pajausti akimirkos džiugesį. Galbūt, ta akimirka užstrigs galvelėje, kaip gražus vaikystės prisiminimas, visą gyvenimą.

Tėveliai, dainuokite kartu su vaikučiu, muzikuokite ir pajuskite kaip tai džiugina. Dirbant kartu buities darbą, ar žaisdami, galbūt keliaujant dviračiais, ar važiuodami mašinoje.

O kiek kartų mano šeimą gelbėjo visos žinomos dainelės keliaujant tolimu maršrutu! Turbūt daugeliui pažįstamas jausmas, kai važiuoti reikia tolokai, o vaikų kantrybė baigiasi dar prie namų. Pamenu, traukinuko “Tomo” dainelę esame dainavę gal 50 kartų iš eilės, ir tai buvo kur kas geriau nei verkimas.

Visi mokame vaikiškų dainelių, tereikia tik prisiminti: “Du gaideliai”; “Plaukė žąselė per ežerėlį”; “Tuku – tuku traukinys”; “Musė”; “Skrido uodas per girią” ir daugelį kitų, kokių tik sugalvojate! Vaikui mažai rūpės ar jūs „trauksite natą pro šalį“, ar idealiai intonuosite – jam svarbiausia, kad jūs norite tą daryti kartu. Tikiu, kad daugelis dainuojate. Tegu jūsų vaikutis išmoko dainelių kurias mokėsi darželyje, paprašykite kad pamokytų kaip reikia pritarti plojimais ar pagaliukais. Mokytojo vaidmuo ypač svarbus vaikui, taip jis gali pasijusti ypatingai svarbus ir savimi pasitikintis. Vaikiškos dainelės yra tinkamiausios, nes jos moko jo amžiui suprantamų dalykų kaip eiliškumas (pvz.: ką po ko veikė uodas dainelėje „skrido uodas per girią“), elementari dainelių melodija leidžia jam sudainuoti be didelio vargo ir vaikutis pajėgus intonuoti, nes jo balso diapazonas dar yra labai siauras. Klaidingas požiūris yra, kai galvojama kad vaikas pajėgus sudainuoti ne jo amžiui skirtas dainas. Vaikui sunku suprasti tokių dainų prasmę, ar atkartoti sudėtingas melodijas. Nuo mažens vaiką reikėtų pratinti prie meniškai vertingesnės muzikos, ir muzikos kuri atitinka vaiko balso ir klausos galimybes. Juolabiau, vaikai neturi išankstinio nusistatymo kas yra gražu, skoninga ar estetiškai vertinga. Be to, ne vis muzika yra skirta pasilinksminimui ar fonui. Muzika, kaip meno rūšis, skirta pajausti įvairiausius jausmus: išgyventi įvairias nuotaikas, pamąstyti, pasistengti suvokti ką išgirdo, apie ką buvo „kalbama“, pasvajoti.

 Ar žinojote, kad žmonės praktikuojantys muziką turi daugiau nervinių jungčių tarp abiejų smegenų pusrutulių? O muzika yra labai glaudžiai susijusi su matematika ir logika? Yra moksliškai įrodyta, kad vaikai besimokantys muzikos, geriau mokosi ir kitų dalykų. Ne vienas mokslininkas (A. Katinienė; E. E. Gordon ir kt.)  yra įrodę muzikos naudą vaiko intelektiniam vystymuisi. Todėl, linkiu kartu muzikuoti, dainuoti ir atrasti gražių akimirkų tą darant drauge. Štai kelios dainelės, kurias lengvai pritaikysite savo kasdienybėje. Ir jeigu melodijos neišeina „perskaityti“ – susikurkite savo!

Meninio ugdymo mokytoja O. Stučinskienė