20
Vas
ČIAUŠKUTIS MOKOSI KALBĖTI
Siekiant sudaryti palankias sąlygas ankstyvajai vaikų (iki 3 m.) kalbos sutrikimų prevencijai ir plėtoti jų kalbėjimo įgūdžius, domėjimąsi gamtine medžiaga, menais ir žaidimais, Šiaulių r. Kuršėnų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ startavo projektas „Čiauškutis mokosi kalbėti“. Projektas paremtas metodinės medžiagos rinkinio „Žaismė ir atradimai“ rekomendacijomis pedagogams, ugdantiems vaikus iki 3 m.
Projekto tikslas – sudaryti palankias sąlygas ankstyvojo amžiaus vaikų (1,5-3metų) kalbos sutrikimų prevencijai ir ankstyvajam kalbos ugdymui, taikant šiuolaikinius, kūrybiškus, visuminius ugdymo metodus, remiantis metodinės medžiagos rinkinio „Žaismė ir atradimai“ rekomendacijomis.
Ilgalaikis, prevencinis, kūrybinis projektas „Čiauškutis mokosi kalbėti“ vykdomas „Burbuliukų“, „Drugelių“ ir „Boružėlių“ ankstyvojo amžiaus vaikų grupėse su 1,5-3 metų amžiaus vaikais. Veiklų metu ypatingas dėmesys skiriamas smulkiosios motorikos lavinimui, kvėpavimo, pūtimo pratimams ir foneminės klausos lavinimui; pasitelkiami lietuvių liaudies ir šiuolaikiniai žaidimai, eilėraščiai, dainelės, pasakos, nuotaikingos, judėjimą skatinančios veiklos; bendravimo per žaidimą pratimai, naratyvūs žaidimai, STEAM veikla bei visuminis vaikų ugdymas paremtas holistiniu požiūriu į kiekvieną vaiką per pozityvią pedagogiką ir procesinį ugdymą.
Štai ir pirmosios akimirkos iš kūrybinės laboratorijos „Mažieji režisieriai“. Vaikai, kartu su mergyte Lėlyte (mokytoja Jurgita), gamino naminį bespalvį plastiliną, o po to reikėjo išsiaiškinti be galo daug dalykų:
– Kaip paslėpti pirštus plastiline?
– Kaip padaryti piršto arba daikto antspaudą ant plastilino?
– Kokias formas galima išgauti minkant plastiliną?
– Ką jaučiu minkydamas plastiliną?
– Kokį daiktą galima nulipdyti iš plastilino?
– Kokį garsą skleidžia daiktas, nulipdytas iš plastilino?
Plastiliną tyrinėti padėjo TTS Easi-Scope belaidis mikroskopas. Vaikai ne iš karto suprato, kad matomas vaizdas planšetės ekrane yra jų gamintas plastilinas, tačiau buvo be galo įdomu stebėti kintantį jo paviršių.
Pasitelkę gamtinę medžiagą, vaikai smaigstė į plastiliną pagaliukus, kankorėžius, giliukus ir stebėjo, kokius atspaudus jie palieka.
Su logopede Viktorija tyrinėjo kinetinį smėlį per lytėjimą. Buvo atliekama smulkiosios motorikos mankšta tiek su plastilinu, tiek su kinetiniu smėliu, lavinama sakytinė kalba reikšiant emocijas, pojūčius, bandant atsakyti į klausimus, sprendžiant problemas.
Šis projektas tęsis visus metus, tad pažadame įdomių, žaismingų, meninių-kūrybinių veiklų, kurios skatins mažuosius ne tik žaisti, bet ir atrasti!
